„Deeper“ technologijų vadovas: Gana drožti šaukštus darbų pamokose

Donatas Malinauskas, išmanius elektronikos pietaisus Lietuvoje kuriančios “Deeper”, UAB technologijų vadovas, dalyvvo ir savo nuomone dalinosi „Verslios Lietuvos“ startuolių platformos „Startup Lithuania“ organizuotame renginyje apie techninės įrangos kūrimą. Jo teigimu, dabartinės technologijų arba „darbų“ pamokos mokykloje nebeatitinka šių dienų realijų, o norint turėti daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei jose dirbančių profesionalų, vaikams vertėtų nuo mažų dienų rodyti, kaip veikia ir kaip kuriamos šiuolaikinės technologijos.

Mokykla – tai mokslo institucija, kurioje ugdomos mokinių bendrosios ir dalykinės kompetencijos. Būtent mokykloje įgytos žinios atveria galimybes renkantis profesiją ir iš dalies formuoja požiūrį į profesinę veiklą ir karjerą. Tačiau neretai abiturientų sprendimą tolimesnėms studijoms lemia visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, jog verta rinktis tik prestižinėmis laikomas specialybes, tokias kaip teisininko ar vadybininko, o ne tą studijų programą, kuri iš tiesų yra įdomios pačiam mokiniui. Deja, ieškodami darbuotojų, vis dar labiausiai jaučiame technologijų krypčių studijas baigusių specialistų trūkumą.

Technologijų bei inžinerijos mokslų pakraipos specialistų stoka – vis dar didelis iššūkis darbo rinkoje. Prestižinėmis laikomos profesijos kasmet yra populiariausios tarp būsimųjų studentų, o kaip rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys – technologijos mokslus šiemet rinkosi vos 14 proc. būsimų studentų, nors jie yra vieni laukiamiausių darbuotojų. Šios srities specialistams mūsų įmonėje suteikiame puikias sąlygas kurti, atlikti bandymus, mokytis ir tobulėti kuriant išmanius prietaisus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoms.

Mokyklų ugdymo programose iki šiol svarbiausi išlieka tikslieji bei humanitarinės pakraipos mokslai, tačiau vis dar mažai dėmesio skiriama technologijoms ir jų diegimui mokyklose. Technologijų ar kitaip dar vadinamos “darbų” pamokos nelaikomos reikšmingomis, nors galbūt tai galėtų būti pirmas žingsnis supažindinant mokinius su naujausiomis technologijomis, suteikiant galimybę jas išbandyti dar mokyklos suole ir mėgautis atradimais. Galbūt būtent tai lemtų vėlesnį apsisprendimą renkantis profesiją?

Juk šiandien žinoti, kaip veikia įvairios technologijos, yra kur kas naudingiau nei mokėti išdrožti medinį šaukštą. Mokykla turėtų supažindinti mokinius su šiuolaikinėmis technologijomis, suteikti galimybę pamatyti, kas vyksta gamyklose, kaip projektuojami, kuriami nauji produktai. Jei norime turėti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompanijas Lietuvoje ir specialistus, dirbančius jose, turime pasirūpinti integruotomis ugdymo programomis. Technologijų pamokos galėtų tapti jungiančia grandimi tarp tiksliųjų mokslų ir humanitarinių, technologijų ir kūrybiškumo. Juk technologijų pamokose galima kalbėti apie tai, kodėl reikalingi nauji daiktai, produktai, bandyti juos sukurti ir čia pat pasigaminti.

Kalbant apie technologijų įtraukimą mokykloje, yra ir kita problema – mokytojai yra įpratę prie ankstesnių ugdymo metodų ir dalį jų technologijos vis dar baugina. Juk, kai neišmanai, kaip veikia technologija, negali apie ją pasakoti mokiniams, kurie galbūt šia technologija seniai domisi ar naudoja. Visgi technologijos neišvengiamai apima vis daugiau mūsų gyvenimo ir buities, todėl mes negalime jų ignoruoti, o ypač ugdymo procese.

Šiandien tam, kad pasigamintum paprastesnį 3D spausdintuvą ir suprastum jo veikimo principą, užtenka informacijos paieškoti internete, perskaityti instrukciją, o priemones jam pagaminti galima rasti ir didesniame prekybos centre. Tam nereikia labai gilių elektronikos, robotikos žinių ar specialaus išsilavinimo. Taigi technologijų pamokos galėtų būti vienos įdomiausių, jeigu tik būtų parengtos šiuolaikinėmis technologijomis paremtos ugdymo programos ir turėtume mokytojus, kurie turėtų drąsos leistis į pažinimo ir atradimų kelią kartu su mokiniais.

Vienas iš būdų kelti technologijos mokslų profesijos prestižą ir žinomumą – glaudesnis mokslo įstaigų ir šios srities verslo sektoriaus bendradarbiavimas. Juk seniai žinoma, jog geriausiai žinios įgaunamos per praktiką, tad dar mokykloje mokiniams turėtų būti suteikiamos sąlygos aplankyti verslo įmones ir “pasimatuoti” būsimą profesiją. Galbūt tai padėtų aiškiau suvokti savo gebėjimus ir norus bei lengviau apsispręsti dėl tolimesnių mokslų bei karjeros krypties.